stuopka

×stúopka (hibr.) sf. (1) žr. stuopa: 1. N, [K], KŽ. 2. SD102, Sut, Kos223 Stuopkelė SD¹59. Pasėdėjome tenai valandėlę, reikėjo alaus išgerti po stuopką A1885,14. 3. NdŽ, Klov iš medžio skobtas indas: Stuopka sviestui sudėt Gdr. Atnešk stúopką su miltais Rd. Stuopka – indas plunksnoms supilti E(Krkn). ║ jame telpantis kiekis: Nubėk į klėtį ir atnešk stuopką miltų Bsg. 4. piesta: Terp stúopkos periam viščiukus Šd. ║ prk. menk. apie stambų žmogų: Aš tokia stúopka Šd. 5. NdŽ, Dsn stovynė, reketis: Pasodinau Stasiuką stuopkon LTR(Tvr).